- iškakti
- 1 iškàkti 1. intr. SD41, B, R iškeliauti, išvykti; patekti: Tėvas savo dukterim niekur neduoda iškàkti Brt. Jis iškako kažkur į provinciją Vv. Iškankù į miestą R127. Iškãko į didelę girią Sch242. Tuo tarpu ūkininkas iškako mugėsna Blv. Smarkiai plaukdamas apie vidurnaktį iškãko į... miestą Sch207. Po kelių dienų bandysiu vėl gromatą jums prisiųsti, bene ta į jūsų rankas iškaks Kel1881,74. Iškako pas brolį savą CII125. Po pulko metų vėl ten iškakęs, iš viso kitaip čia atrado Ns1840,1. Ir iškako nekurion vieton, kame pernakvojo, nusileido nes saulė Ch1Moz28,11. Ir nuėjo (viršuje iškako) pietuosna BB1Moz12,9. Mes iškakom tavo broliop BB1Moz32,6. Eš nieko negaliu daryti, iki tau neiškakus BB1Moz19,22. Prisakymas iškakęs buvo BBEst4,3. Didį kelią keliavę iškanka ik vyriausio miesto BPI156. Idant neiškaktumbit VoK14. Rodžia kelią, kuriuo turime iškakt SPII30. ^ Šuns balsas į dangų neiškanka I.Simon. 2. intr., tr. siekti, pasiekti: Pabudavokime miestą ir korą (= kuorą), kurio viršus iki dangaus iškaktų RB1Moz11,4. Idant ... ižkaktumbime tėviškę DP184. Jam dabar neiškakus tą miestą, net ant kelio esant, užtek jam žmogus BPI186. Ir žmonės procevojosi (yrės), idant kraštą iškaktų BBJon1,13. \ kakti; apkakti; atkakti; įkakti; iškakti; nukakti; parkakti; sukakti; užkakti
Dictionary of the Lithuanian Language.